Vertinimo sistema

Print

PATVIRTINTA

Direktoriaus

2012 m. kovo 09 d.

įsakymu Nr. V1-135

 

 PRADINIO UGDYMO MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

I. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

     1.1.  Skatinti moksleivio asmenybės brandą.

1.2.  Ugdyti moksleivio gebėjimą racionaliai vertinti savo galimybes.

1.3. Remiantis  moksleivio pasiektais rezultatais, patirtimi, planuoti tolesnį jo mokymąsi ir padėti mokiniams savarankiškai mokytis bei tobulinti gebėjimus.

1.4. Rinkti informaciją apie mokinio pasiūlymus bei mokymosi sunkumus ir informuoti tėvus.

1.5. Suteikti galimybę patiems mokiniams įsivertinti.

 

II. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

2.1. 1 – 4 klasėse mokinių vertinimas grindžiamas ideografiniu principu, reiškiančiu, kad stebima
ir vertinama vaiko daroma pažanga lyginant to paties vaiko pasiekimus su ankstesniaisiais.

2.2. Vertinant mokinių kontrolinių, testų bei savarankiškų darbų pažangą taikomas diagnostinis (parašant komentarą) vertinimas. 

2.3. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“.

2.4. Jei mokinys daro pažangą, mokytojas kas pusmetį  atitinkamose skiltyse užrašo pasiekimų įvertinimo lygmenis pagal pradinio ugdymo bendrąsias programas (Vilnius, 2008).

       ·         Aukštesnysis lygmuo – mokinio gebėjimai atitinka bei viršija bendrųjų programų aprašymą;

·         Pagrindinis lygmuo – mokinio gebėjimai atitinka bendrųjų programų aprašymą;

·         Patenkinamas lygmuo - atitinka mokinio, kuris siekia atitikti bendrųjų programų pagrindinio lygmens aprašymą, žinias.

·         Nepatenkinamas lygmuo - mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio.

2.5. Kiekvienas mokytojas savo nuožiūra vertindamas mokinių pasiekimus sąsiuviniuose 

ir pasiekimų knygelėse taiko keturis įvertinimo simbolius, kurie yra:

 

(Z) Zuch – mokinio žinios ir mokymosi rezultatai puikūs.

(S) Stara się – į gijo pagrindines žinias, moka ir stengiasi jomis naudotis.

(P) Musisz postarać się – įgijo elementarias žinias, moka jomis naudotis.

(M) Nie powodzi się – įgijo elementarias programines žinias, bet nemoka jomis naudotis  (taikomi papildomi informaciniai simboliai pasiekimų knygelėse).

(O) Zapomniał coś przynieść – neatsinešė reikiamų priemonių.

(N) Nie odrobił pracy domowejneatliko namų darbų.

(!) Był  nieuważnypamokos metu buvo neatidus.

 

III. VERTINIMO VYKDYMAS

    

3.1. Mokslo metų pradžioje mokiniai ir jų tėvai supažindinami su standartais ir vertinimo kriterijais.

3.2. Vertindami mokinių pasiekimus pagal pradinio išsilavinimo reikalavimus mokytojai:

·         Nuolat tikrina mokinių žinias, mokėjimus, įgūdžius;

·         Gimtosios kalbos žinias, mokėjimus, įgūdžius tikrina rašydami diktantą.

·         Testus, skaitymo įgudžiūs tobulina nuolat;

·         Matematikos žinias (kontrolinius darbus, testus) baigus temą vertina taškais;

·         Pasaulio pažinimo žinias, mokėjimus,  įgūdžius tikrina baigus skyrių;

·         Kitų dalykų žinias vertina neformaliai, nuolat stebėdami, susidarydami nuomonę,

kalbėdamiesi,  diskutuodami, siekdami grįžtamojo ryšio;

·         Pasiekimų knygelėse informuoja tėvus apie vaiko daromą pažangą ir kylančias 

·         problemas.

 

3.3. Galutinis įvertinimas: tik mokslo metų pabaigoje  4-os klasės mokytojas pateikia galutinį aprašą – įvertinimą remdamasis vertinimo sistemos kriterijais.

 

IV. KONTROLINIŲ DARBŲ IR PATIKRINIMŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

     

4.1. Kontrolinis darbas, diktantas rašomas į atskirą  kontrolinių darbų sąsiuvinį.

4.2. Kontrolinis darbas – ne mažesnis kaip 40 - 25 minučių trukmės savarankiškas raštu  atliekamas darbas.

4.3. Per dieną gali būti ne mažiau kaip vienas kontrolinis darbas.

4.4. Pamoka prieš kontrolinį darbą skiriama pakartoti.

4.5. Kontroliniai darbai vertinami taškais pagal kriterijus.

4.6. Vertinant mokinių kontrolinių, testų bei savarankiškų darbų pažangą taikomas ir diagnostinis (parašant komentarą) vertinimas. 

4.7.Kontroliniai darbai ištaisomi, įvertinami ir aptariami ne vėliau kaip per dvi dienas.

4.8.Savarankiškas darbas ar apklausa raštu gali būti rašomi nepranešus iš anksto.

4.9. Kontrolinių, savarankiškų darbų bei testo įvertinimai mokinių pažymių knygelėje žymimi raudona spalva.

4.10.Kontrolinis darbas perrašomas, jei daugiau kaip 50 procentų kontrolinio darbo įvertinimų yra nepatenkinami.

4.11.Dėl svarbių priežasčių mokytojai, suderinę su mokiniais, turi teisę kontrolinio darbo datą keisti.

4.12.Kontrolinio darbo analizė atliekama pagal poreikius.

4.13.Rašomųjų, kontrolinių  darbų sąsiuvinius laikome kabinetuose, tėvai susipažįsta su vaikų pasiekimais per tėvų susirinkimus.

4.14.Mokiniai baigdami 4 klasę privalo laikyti šių dalykų bandomuosius patikrinimus:

Lietuvių kalbos (valstybinės);

Gimtosios kalbos (lenkų);

Matematikos.

  V. MATEMATIKOS KONTROLINIŲ DARBŲ  VERTINIMAS

 

5.1. Matematikos kontrolinis darbas yra iš dviejų dalių: kontrolinio darbo ir testo. Kiekvienas iš jų vertinamas 11 taškų, po to išvedamas vidutinis balas, kuris įrašomas į kontrolinių darbų sąsiuvinį už kontrolinį darbą ir už testą darbo pabaigoje.

 

11 – 9- (Z) Zuch – gauna mokiniai atlikęs užduotis.

8 – 7 – (S) Stara się – įgijęs pagrindines žinias ir sėkmingai gebantis jas panaudojęs.

6 – 4 –( P) Musisz postarać się –  įgijęs i elementarias programines žinias, gebantis jomis naudotis.

3 – 0 – (M) – Nie powodzi się – pažanga nepadaryta.

 

VI. LENKŲ KALBOS DIKTANTŲ VERTINIMAS

 

6.1. Ruošdamas įvairių dalykų testus mokytojas savo nuožiūra skiria maksimalų skaičių taškų, tačiau galutinis įvertinimas turi atitikti keturis  įvertinimo simbolius (Z, S, P, M).

6.2. Kontroliniai lenkų kalbos diktantai vertinami vienu pažymiu, antraštėse atitinkamais ženklais žymimos skyrybos bei rašybos klaidos (rašybos klaida žymima ženklų „I“, skyrybos klaida žymima ženklų „V“).

 

Įvertinimas

Rašybos

 klaidos

Skyrybos klaidos

Bendra klaidų suma

Z

0

2

2

 

S

2

 

 

3

5

 

 

P

3-5

4

 

 

9

 

6.3. Mokytojas turi teisę sumažinti įvertinimą už netvarkingai, neįskaitomai, neaiškiai parašytą darbą.

6.4. Taisome, bet  klaida nelaikome:

·         Jeigu mokiniai dar nėra susipažinę su taisykle;

·         Jeigu ta pati klaida kartojasi du kartus, ją laikome viena klaida. Jeigu kartojami
3 – 4 tos pačios klaidos, tai laikoma dviem klaidomis, 5 – 6 tos pačios klaidos, laikomos trimis klaidomis ir t.t. 

 

VII. LIETUVIŲ KALBOS DIKTANTŲ VERTINIMAS

 

7.1. Lietuvių kalbos atsiskaitomieji darbai (kontrolinius darbus) 3 klasėje rašomi mokslo metų pradžioje (po kartojimo) ir mokslo metų pabaigoje (apibendrinus visą kursą).

7.2. Tarpinius (žodžių, asmenavimo – rašo išmokę platesnę temą.

7.3. 4 klasėje baigiant skyrių pratybų sąsiuviniuose rašomi diktantai.

 

Klaidų skaičius

Balų skaičius

Įvertinimas

-

10 

 

Z

1 - 2

9

3 - 4

8

 

S

5 - 6

7

7 - 8

6

 

P

9 - 10

5

11 - 12

4

13 - 14

3

 

M

Daugiau nei 14

2

    

7.4. Mokytoja supažindina tėvus su mokinių pasiekimais darbą pasirašyti namuose.

7.5. Ruošdamas įvairių dalykų testus mokytojas savo nuožiūra skiria maksimalų taškų skaičių (galutinis įvertinimas turi atitikti keturis  įvertinimo simbolius (Z, S, P, M)).

 

VIII. ANGLŲ KALBOS TESTŲ VERTINIMAS

 

8.1. Mokiniai testuojami du kartus per metus.

8.2. Kontroliniai darbai vertinami taškais.

 

Taškų  skaičius

Įvertinimas

61 - 100

Z

31 - 60

S

1 - 30

P

   

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  

I.         BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatus, konkretus sprendimas dėl mokinio pasiekimų ir padarytos pažangos.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai dėl daromos pažangos bei pasiekimų.

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įvertinant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

 

II.      VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

1.           Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo ir mokyklos darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus.

2.            Vertinimo uždaviniai:

2.1.        padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, planuoti tolesnę pažangą;

2.2.        padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

2.3.        suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi.

 

III.   VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

3.      Vertinimo nuostatos:

3.1.        vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

3.2.        vertinimas tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios
ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai;

3.3.        vertinama skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

3.4.        vertinama individuali mokinio pažanga, vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

4.      Vertinimo principai:

4.1.        atvirumas ir skaidrumas;

4.2.        pozityvumas ir konstruktyvumas;

4.3.        objektyvumas ir veiksmingumas;

4.4.        informatyvumas.

 

IV.   VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 

5.      Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, formuojamasis bei apibendrinamasis vertinimai.

6.      Kontrolinis (rašomasis, atsiskaitomasis) darbas:

6.1.        darbas raštu, ne mažesnis kaip 30 minučių trukmės, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis ir pan.);

6.2.        vieną dieną klasei gali būti 1 kontrolinis darbas;

6.3.        kiekvieną mėnesį pagal dalykų teminius planus sudaromas bendras kontrolinių darbų grafikas, nurodant konkrečią dieną.

6.4.        sutapus kelių dalykų kontrolinio darbo laikui, pirmenybė rašyti kontrolinį darbą teikiama mokomajam dalykui, kurio savaitinių pamokų yra mažiau;

6.5.        mokytojas, dėl svarbių priežasčių negalėjęs (liga, kvalifikacijos kėlimas ar pan.)  laiku parašyti kontrolinio darbo, numato naują datą, koreguodamas kontrolinių darbų grafiką;

6.6.        mokinys, nedalyvavęs kontroliniame darbe, privalo jį parašyti su mokytoju sutartu laiku;

6.7.        mokiniai supažindinami su ištaisytais darbais; reikalui esant, mokytojas gali skirti pamoką kontrolinio darbo analizei;

6.8.        kontrolinis darbas neperrašomas, jo rezultatai fiksuojami dienyne;

6.9.       kontrolinių darbų testuose turi būti įvairaus lygio užduočių;

6.10.   pažymių knygelėse kontrolinių darbų rezultatai fiksuojami raudonos spalvos rašikliu;

6.11.   mokinio kontroliniai darbai kaupiami kontrolinių darbų aplanke (arba kontrolinių darbų sąsiuviniuose), dalykų mokytojai juos saugo ne trumpiau kaip vienerius metus;

6.12.   mokinių tėvai pageidaujamu laiku gali susipažinti su savo vaiko kontroliniais darbais;

6.13.   rašydami pažymius mokytojai turi laikytis vieningumo principų. Vertinimas turi būti orientuotas į šiuos nurodymus:

6.13.1.      „10“ – (puikiai), kai užduotis (raštu ar žodžiu) atlikta be klaidų;

6.13.2.      „9“ – (labai gerai), kai užduotis (raštu ar žodžiu) atlikta labai gerai, tačiau yra neesminių netikslumų ar suklydimų;

6.13.3.      „8“ – (gerai), kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų
ar klaidų;

6.13.4.      „7“ – (pakankamai gerai), kai atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų
ar klaidų;

6.13.5.      „6“ – (patenkinamai), kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties rezultatą;

6.13.6.      „5“ – (pakankamai patenkinamai), kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties ir 50 procentų užduoties atliko gerai;

6.13.7.      „4“ – (silpnai), kai mokinys pusėje atliktos užduoties padarė neesminių klaidų, kurios netrukdo įžvelgti mokinio bandymų ją atlikti;

6.13.8.      „3“ – (blogai), kai negalima užduoties atlikime surasti bent vieno teisingo atsakymo ar teisingos minties;

6.13.9.      „2“ – (labai blogai), kai negalima suprasti, ką mokinys bandė atlikti;

6.13.10.  „1“- (nieko neatliko), nes mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinamos priežasties.

6.14.   specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi pagal modifikuotas ir adaptuotas programas, jie atlieka individualias užduotis ir vertinami pažymiais, atsižvelgiant į daromą pažangą. Jeigu specialiųjų poreikių mokinys nedaro pažangos, dėstantis mokytojas konsultuojasi su specialiųjų poreikių mokinių ugdymo komisija dėl mokinio ugdymo(-si).

7.      Apklausa raštu:

7.1.        darbas raštu trunka mažiau nei 15 min.;

7.2.        darbai grąžinami, mokiniai su rezultatais supažindinami kitą pamoką;

7.3.        apklausos pažymys įrašomas į dienyną arba į kaupiamąjį vertinimą mokytojo sprendimu;

7.4.        iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

8.      Apklausa žodžiu:

8.1.        tai monologinis ar dialoginis įvertinamas kalbėjimas, skirtas patikrinti žinioms
ir gebėjimams gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per užsienio kalbų, socialinių ir gamtamokslinių dalykų pamokas, per kalbų pamokas ar meninis atmintinai išmokto teksto skaitymas;

8.2.        iš anksto apie apklausą pranešti mokiniams nebūtina;

8.3.        mokiniai praleidus pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką kviesti atsakinėti
ir vertinti.

9.      Savarankiškas darbas:

9.1.        darbas raštu, kurio trukmė yra ne daugiau kaip 30 min.;

9.2.        savarankiško darbo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų
ar naujai išdėstytų temų;

9.3.        darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga.

9.4.        patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinami kitos pamokos metu;

9.5.        savarankiškas darbas įvertinamas pažymiu arba kaupiamuoju balu;

9.6.        apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina. 

10.  Laboratoriniai ir praktikos darbai:

10.1.   tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 30 min., jų metu tikrinami mokinių gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje;

10.2.   apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną pamoką;

10.3.   laboratoriniai (praktikos) darbai chemijos, fizikos ir biologijos pamokose vertinami pažymiu;

10.4.   mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą, atsiskaityti neprivalo.

11.  Praktiniai-kūrybiniai darbai:

11.1.   praktiniai-kūrybiniai darbai skiriami ugdyti moksleivių gebėjimams, teorinių žinias pritaikyti praktikoje. Praktinės-kūrybinės užduoties atlikimo laikas priklauso nuo darbo sudėtingumo.

11.2.   praktiniai-kūrybiniai darbai tikrinami ir vertinami pagal bendrus reikalavimus.

12.  Projektiniai darbai:

12.1.   rengiami iš vienos ar kelių temų;

12.2.   apie projektinį darbą mokiniai informuojami iš anksto;

12.3.   trumpalaikį projektą gali atlikti 1 mokinys arba grupelė;

12.4.   projektiniai darbai vertinami pažymiu.

13.  Pažymiais gali būti vertinamas ir dalyvavimas neformaliajame ugdyme: puikus pasirodymas   mokyklos ar rajono renginyje (spektaklyje, koncertuose, viktorinoje ir pan.).

 

V.    KAUPIAMASIS VERTINIMAS

 

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą ar namų darbus gauna sutartą taškų skaičių. Praėjus mėnesiui taškai suskaičiuojami ir paverčiami (konvertuojami)  pažymiu ir įrašomi į dienyną tokia tvarka:

Jei 1 – 2 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 1 pažymys per mėnesį

Jei 3 – 4 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 2 pažymiai per mėnesį

Jei 5 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 3 pažymiai per mėnesį

Taškų suma

Įvertinimas pagal taškus

iki 50 taškų

Iki 17 taškų – „2 – 3“

17 – 19 taškų – „4“

20 – 24 taškai – „5“

25 – 29 taškai – „6“

30 – 34 taškai – „7“

35 – 39 taškai – „8“

40 – 45 taškai – „9“

 46 – 50 taškų – „10“

 

 

VI.  VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

 

15.     Pusmečių ir metinių įvertinimų skaičiavimo tvarka:

15.1. metinis įvertinimas išvedamas iš I ir II pusmečio įvertinimų:

15.1.1.      neatestuotam pirmą pusmetį – savarankikai atsiskaičius už to pusmečio kursą;

15.1.2.      mokiniui, turinčiam nepatenkinamą dalyko antrojo pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas. (Išrašas iš „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo“);

15.1.3.    kitais atvejais metinis įvertinimas pagal lentelę:

 

I pusmetis

II pusmetis

Metinis

Komentaras

7

5

6

 

5

7

6

 

6

7

7

Mokinys padarė pažangą

7

6

?

Vedamas atsižvelgiant į kontrolinių darbų rezultatus

Įskaityta

Įskaityta

Įskaityta

 

Neįskaityta

Įskaityta

Įskaityta

Mokinys padarė pažangą

Įskaityta

Neįskaityta

Neįskaityta

Skiriamas papildomas darbas

 

15.2.    pusmečio įvertinimas. Pusmečio įvertinimas vedamas apskaičiavus dalyko pažymių aritmetinį vidurkį: jei dalyko pažymių vidurkis 8,6 – vedamas pažymys 9, o jeigudalyko pažymių vidurkis 8,5 -  pusmečio pažymys vedamas atsižvelgiant į kontrolinių darbų rezultatus.

15.3.   turintiems neigiamą metinį įvertinimą ar neatestuotiems mokiniams, mokytojų tarybos nutarimu skiriami papildomi darbai mokymosi spragoms likviduoti;

15.4.   apie mokinio, turinčio neigiamą metinį įvertinimą po papildomų darbų, kėlimą į aukštesnę klasę sprendžia mokytojų taryba;

15.5.   mokinys, praleidęs 2/3 dalyko pamokų, yra neatestuojamas. Jei mokinys šias pamokas praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku.

16.  11 klasių mokinių žinių patikrinimas. 11 klasės mokiniai, baigiami programą, privalo laikyti šių dalykų bandomuosius patikrinimus:

·         lietuvių kalbos;

·         lenkų (gimtosios) kalbos;

·         vieną dalyką moksleiviai renkasi patys.

17.     Vertinimas kūno kultūros pamokose:

17.1.    mokinių pasiekimai vertinami pažymiais;

17.2.    du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) mokinys privalo laikyti kontrolinius normatyvus;

17.3.    mokinys, neišlaikęs kontrolinių normatyvų be pateisinamos priežasties yra neatestuotas;

17.4.     pažymiais gali būti vertinami ir geri mokinių pasirodymai mokyklos ar rajono sporto varžybose;

17.5.     mokiniai, kurie tris kartus atėjo į pamoką nepasiruošę, t. y. be sportinės aprangos, vertinami neigiamu pažymiu (dvejetu);

17.6.     mokinys, atėjęs tris kartus į pamoką be sportinės aprangos, vertinamas dvejetu.

 

 __________________________________________